Dirbtinio intelekto sukurtos dezinformacijos augimas po Miltono uragano

Realistic high-definition image set in the aftermath of a severe storm, denoting the spread of misinformation related to artificial intelligence. Depict scenes of storm damage and digital displays or artifacts to represent the AI and misinformation elements. The storm, dubbed 'Hurricane Milton,' could be represented by fallen trees, flooded streets, or stranded vehicles, while the spread of AI-generated misinformation could be symbolized by floating holographic screens displaying false news or statements.

Po uragano Milton sunaikinimo Floridoje, didelis AI generuotų vaizdų ir vaizdo įrašų plitimas kelia didelių rūpesčių. Socialinių tinklų platformos susidūrė su milžinišku klaidinančio turinio srautu, kuris ne tik nukreipia dėmesį nuo tikrojo krizės, bet ir atveria duris galimiems sukčiavimams.

Kai kurie AI generuoti vaizdo įrašai, pavyzdžiui, vaizdo įrašai, vaizduojantys užtvindytus pramogų parkus, apgavo daugybę vartotojų, priversdami juos tikėti, kad jie yra tikri. Šie suklastoti vizualai gali lengvai tapti virusiniais, komplikuodami visuomenės gebėjimą atskirti faktą nuo fikcijos. Dirbtinio intelekto turinio kūrimo niuansai palieka daugelį nesuvokiančių jo potencialo kaip dezinformacijos įrankio.

Ekspertai pabrėžia tokio turinio ginklavimo riziką, siekiant sukelti nereikalingą paniką. Mažas procentas bendrosios visuomenės supranta AI galimybes, todėl jie yra pažeidžiami manipuliacijų per šokiruojančius antraštes. Ši painiava gali skatinti nepasitikėjimą ir sąmokslo teorijas apie tikrus įvykius, kaip matėme, kai kai kurie vartotojai atmetė patvirtintą NASA astronauto vaizdo įrašą kaip apgaulę.

Lygiagrečiai, sukčiavimo tikimybė didėja nelaimių scenarijuose. Sukčiai dažnai išnaudoja šias situacijas, kad sukurtų klastingas aukų rinkimo akcijas, kurias palaiko įtikinami, bet netikri vaizdai. Būtina, kad žmonės būtų budrūs, atpažintų bendras sukčiavimo taktikas — tokias kaip spaudimas mokėti netradiciniais metodais — ir pasikliautų tiksliomis informacijos šaltiniais.

Kaip technologijos vystosi, taip turime tobulinti ir savo kritinį mąstymą, ir skepticizmą dėl turinio internete, ypač krizės metu.

AI Generuotos Dezinformacijos Augimas Po Uragano Milton

Po uragano Milton sunaikinimo per Floridą, AI generuotos dezinformacijos fenomenas išaugo iki nerimą keliančio lygio. Ši krizė ne tik atskleidė skaitmeninės žiniasklaidos pažeidžiamumus, bet ir padidino sąmoningumą apie sudėtingus įrankius, kurie gali kurti įtikinamus, tačiau melagingus naratyvus.

Kokios naujos AI generuotos dezinformacijos apraiškos?
AI technologija išsivystė, kad gamintų vis realistiškesnius vaizdus, vaizdo įrašus ir net garso įrašus. Po uragano Milton, socialinių tinklų vartotojai dalinosi AI generuotu turiniu, kuris vaizdavo katastrofiškas naikinimo scenas, kurios niekada neįvyko, tokias kaip perdėti potvynio lygiai ir perdėti infrastruktūros sugadinimai. Programos, galinčios generuoti deepfakes, taip pat buvo įtrauktos, skatindamos nerimą dėl autentiškumo ir šaltinių patikrinimo šiuo kritiniu laikotarpiu.

Su kokiais iššūkiais susiduria platformos bandydamos sumažinti dezinformaciją?
Socialinių tinklų platformos, tokios kaip Twitter, Facebook ir Instagram, susiduria su sudėtinga užduotimi identifikuoti ir sustabdyti AI generuotos dezinformacijos plitimą. Vienas pagrindinių iššūkių yra milžiniškas turinio kiekis, sugeneruotas krizių metu, kas apsunkina klaidinančių įrašų stebėjimą ir kontrolę. Be to, algoritmai, kuriais remiasi šios socialinių tinklų platformos, dažnai yra sukurti taip, kad skatintų įdomų turinį, kas gali nepagrįstai padidinti sensacingos ir melagingos informacijos plitimą.

Kokios ginčytinos situacijos kyla dėl cenzūros ir laisvos kalbos?
Kai platformos stengiasi kovoti su dezinformacija, jos rizikuoja viršyti ribą tarp apsaugos ir cenzūros. Kyla susirūpinimas dėl galimos per didelės turinio moderatorių valdžios, sukeliantis debatus apie tai, kas yra laikoma teisėta informacija, o kas yra kenksminga dezinformacija. Tai pabrėžia skaidrių politikų ir bendruomenės gairių būtinybę, kad vartotojai galėtų atskirti patikimus šaltinius nuo AI generuotų išgalvojimų.

Kokie yra AI privalumai ir trūkumai šiuo kontekstu?
Privalumai AI katastrofų valdymo scenarijuje apima greitą informacijos sklaidą ir galimybę kurti prognozavimo modelius žalai įvertinti ir ištekliams paskirstyti. Tačiau trūkumai akivaizdžiai rodo šių pačių įrankių ginklavimą dezinformacijos tikslais. Šis dualumas pabrėžia tvirtos švietimo apie žiniasklaidos raštingumą ir AI galimybes poreikį visuomenėje bei ekstremaliųjų situacijų valdymo komandose.

Kokie žingsniai žmonės gali žengti, kad apsaugotų save nuo dezinformacijos?
Žmonės gali sustiprinti savo gynybą prieš AI generuotą dezinformaciją, praktikuodami kritinį interneto turinio vertinimą. Jie turėtų:

1. **Patikrinti šaltinius**: Ieškoti informacijos iš patikimų naujienų šaltinių ir palyginti faktus.
2. **Atkreipti dėmesį į emocinį manipuliavimą**: Būti atsargiems dėl turinio, kuris sukelia stiprius jausmus ar skubumą.
3. **Naudotis faktų tikrinimo paslaugomis**: Svetainės ir organizacijos, skirtos teiginių tikrinimui, gali suteikti aiškumo.
4. **Būti skeptiškiems dėl sensacingų antraščių**: Šios dažnai siekia sukelti reakciją ir gali neatspindėti tiesos.

Apibendrinant, nors AI technologijos siūlo privalumų krizėms valdyti, AI generuotos dezinformacijos atsiradimas kelia reikšmingų rizikų, kurias būtina suprasti ir spręsti. Pusiausvyros radimas tarp inovacijų ir saugumo bus itin svarbus, kai pasaulis vis labiau susidurs su šių įrankių pasekmėmis.

Daugiau informacijos apie šią temą galite rasti šiuose nuorodose:
BBC
The New York Times
TechCrunch

The source of the article is from the blog windowsvistamagazine.es

Web Story

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *