Laura Sánchez
Naujausi tyrimai rodo, kad Europa, viena iš Jupiterio intriguojančių mėnulių, turi didžiulį vandenyną po savo ledo paviršiumi, galbūt turintį daugiau vandens nei visi Žemės jūrose kartu sudėjus. Šis vandenynas yra po išoriniu apvalkalu, kuris nuolat veikiamas milžiniškos Jupiterio gravitacijos, todėl mėnulis patiria lankstymą ir šildymą. Šios potvyninės jėgos gali sukurti sąlygas hidroterminėms sistemoms, panašioms į tas, kurios egzistuoja Žemėje.
Ši unikali skysto vandens ir akmeninės substrato kombinacija primena Žemės geologinę struktūrą, palengvinančią daugybę cheminių sąveikų. Šios sąveikos gali turėti esminę reikšmę įvairių ekosistemų skatinimui, galbūt leidžiančiai gyvenimui egzistuoti po mėnulio šaltu paviršiumi. Mokslininkus ypač domina galimybė rasti paprastus, vienaląsčius organizmus tokiose paslėptose buveinėse, panašiai kaip tie, kurie klesti prie Žemės vandenynų dugno hidroterminių srovių.
Tačiau tokioms misijoms kaip Europa Clipper kyla iššūkių tiesiogiai pasiekti šias povandenines aplinkas. Vietoj to, kad gręžtų į ledą, tyrėjai siekia surinkti paviršiaus duomenis, kad suprastų vandenyno savybes ir ieškotų organinių junginių, kurie galėtų rodyti biologinę veiklą. Nors tiesioginiai įrodymai apie gyvenimą išlieka neaiškūs, mokslininkai mano, kad mėnulio požeminis vandenynas gali tikrai pasiūlyti tinkamą aplinką gyvenimui klestėti, apsaugotam nuo intensyvios Jupiterio radiacijos viršuje. Tyrimai šiuo paslaptingu mėnuliu padės pagrindus suprasti galimas ne žemiškas ekosistemas.
Tyrinėjant Europos paslaptis polediniame vandenyne
Europa, viena iš Jupiterio žavingiausių mėnulų, išlieka astrobiologinių tyrimų centru. Po lygiu, ledu padengtu paviršiumi slepiasi paslėptas vandenynas, kuris galėtų giliai keisti mūsų supratimą apie tai, kur gali egzistuoti gyvenimas už Žemės ribų. Naujausi misijų pasiūlymai ir teoriniai tyrimai atskleidė gilesnes paslaptis ir kritinius veiksnius, apimančius šį intriguojantį dangaus kūną, apibendrindami tiek jo svarbą, tiek iššūkius, su kuriais susiduriama tyrinėjant.
Esminiai klausimai apie Europos vandenyną
1. Kokia vandenyno sudėtis šio mėnulio?
Tyrėjai tiria, ar Europos vandenynas turi būtinų cheminių junginių, tokių kaip kalcis, magnis ir galbūt sieros, kurie galėtų prisidėti prie turtingos cheminės aplinkos, panašios į Žemės vandenynus.
2. Kiek storas yra ledo apvalkalas, dengiantis vandenyną?
Suvokti ledo apvalkalo storį yra labai svarbu nustatant, kaip lengvai ateityje galinčios misijos gali jį prasiskverbti. Dabartiniai vertinimai rodo, kad jis gali svyruoti nuo 10 iki 30 kilometrų gylio, sudarydamas tiek barjerą, tiek apsauginį sluoksnį bet kurioms galimoms gyvybės formoms po juo.
3. Kokios yra Europos vandenyno geoterminės sąlygos?
Analizuojant vandenyno šilumos būklę galima gauti įžvalgų apie tai, ar ji turi pakankamai energijos biologinėms procesams palaikyti. Galimybė aktyviems hidroterminiams sistemoms, panašioms į tas, kurios matomos Žemėje, kelia reikšmingų klausimų apie maistingųjų medžiagų ciklą Europos aplinkoje.
Isšūkiai ir ginčai
Tyrinėjant Europos vandenyną kyla keletas pagrindinių iššūkių. Visų pirma, technologijos, reikalingos misijoms, kurios prasiskverbtų į ledą, vis dar yra kūrimo etape. Prietaisai turi būti atsparūs sunkioms radiacijoms ir ekstremalioms temperatūroms kosmose, todėl inžinerija yra sudėtinga ir brangi.
Antra, nuolat vyksta diskusijos dėl geriausių metodų vandenynui tirti. Nors tokios misijos kaip Europa Clipper fokusuoja neinvazinį paviršiaus tyrimą, kai kurie mokslininkai teigia, kad agresyvesni metodai, tokie kaip landerių, skirtų ledo prasiskverbimui, naudoti galėtų suteikti tiesioginius ir vertingesnius duomenis.
Tyrinėjimo privalumai ir trūkumai
Privalumai:
– Europos paslapčių atskleidimas gali žymiai pagerinti mūsų supratimą apie gyvenimo kilmę ir gyvybingumą už Žemės ribų.
– Gyvenimo atradimas, net ir mikrobiologiniu lygmeniu, fundamentaliai pakeistų žmonijos požiūrį į Žemės unikalumą ir galėtų informuoti astrobiologines teorijas.
Trūkumai:
– Didelės kosminių misijų kainos, kartu su būdingais rizikos veiksniais tyrinėjant tokią atšiaurią ir pavojingą aplinką, kelia finansinius ir operacinius iššūkius.
– Etiniai klausimai dėl Europos vandenyno užteršimo ir galimų ateivių ekosistemų išsaugojimo turi būti sprendžiami, keliant planetų apsaugos klausimus.
Šviesi ateitis
Kuo labiau tobulėjame, tuo greičiau galime išspręsti Europos paslaptis. Ateities misijos, tokios kaip Europa Clipper, numatytos startuoti 2024 m., suteiks esminius duomenis apie mėnulio paviršių ir padės pasiruošti galimoms sekantiems landerių misijoms, kurios galėtų tirti po ledu.
Apibendrinant, Europos paslėptas vandenynas yra viliojanti sritis ieškant ne žemiško gyvenimo. Nuolatiniai tyrimai ir artėjančios misijos ne tik praturtins mūsų žinias apie šį ledo pasaulį, bet taip pat gali pakeisti mūsų supratimą apie gyvenimo potencialą visatoje.
Daugiau informacijos apie misijas ir atradimus, susijusius su Jupiteriu ir jo mėnuliais, galite rasti NASA.
